Dėl pirminės teisinės pagalbos

Dėl pirminės teisinės pagalbos 

Pirminė valstybės garantuojama teisinė pagalba. Kas tai? 

Pirminė valstybės garantuojama teisinė pagalba (toliau – pirminė teisinė pagalba) – Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – Įstatymo) nustatyta tvarka teikiama teisinė informacija, teisinės konsultacijos ir valstybės ir savivaldybių institucijoms skirtų dokumentų rengimas. Pirminė teisinė pagalba apima Įstatymo 15 straipsnio 7 dalyje nurodytų procesinių dokumentų parengimą, taip pat patarimus dėl ginčo sprendimo ne teismo tvarka, veiksmus dėl taikaus ginčo išsprendimo ir taikos sutarties parengimą, bet neapima mokesčių administratoriui teikiamų deklaracijų pildymo. 

Kas teikia pirminę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą Rietavo savivaldybėje? 

Ieva Varpiotienė, Dokumentų valdymo ir teisės skyriaus vyr. specialistė (teisininkė), tel. (8 448) 73 224, el. p. [email protected], Laisvės a. 3, Rietavas, 214 kab. 

Ar reikia iš anksto registruotis pirminės teisinės pagalbos konsultacijai? Kokius dokumentus turėčiau pateikti? 

Išankstinė registracija nebūtina, tačiau rekomenduojama skambinti tel. (8 448) 73 224 arba el. p. [email protected]. Dėl konkrečių dokumentų pateikimo teirautis pas pirminę teisinę pagalbą teikiantį specialistą. 

Antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba. Kas tai? 

Antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba (toliau – antrinė teisinė pagalba) – dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčų sprendimo ne teisme atvejais, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Antrinė teisinė pagalba taip pat apima bylinėjimosi išlaidų bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, ir išlaidų konstitucinės justicijos bylose atlyginimą, su bylos nagrinėjimu administracinio proceso tvarka susijusių išlaidų, administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidų ir su baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimą. 

Kas turi teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą? 

1. Pirminę teisinę pagalbą turi teisę gauti visi Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys, kiti Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ir tiesiogiai taikomuose Europos Sąjungos teisės aktuose nurodyti asmenys.

2. Antrinę teisinę pagalbą turi teisę gauti:

2.1. Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys, kurių asmens (šeimos) turtas ir metinės asmens pajamos neviršija Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių. Į asmens (šeimos) turtą įskaitomas Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme (toliau – Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas) nurodytas turtas;

2.2. Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnyje;

2.3. kiti Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ir tiesiogiai taikomuose Europos Sąjungos teisės aktuose nurodyti asmenys, kurių asmens (šeimos) turtas ir metinės asmens pajamos neviršija Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių arba kurie nurodyti Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnyje. 

Kas organizuoja antrinės teisinės pagalbos teikimą? 

Antrinės teisinės pagalbos teikimą organizuoja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba.

Artimiausias Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos skyrius – Vilties g. 10, LT-92231, Klaipėda, tel. 8 700 00 191, faks. 8 700 35 007. 

Mediacija. Kas tai? 

Mediacija – civilinių ar administracinių ginčų sprendimo procedūra, kurios metu vienas ar keli mediatoriai padeda ginčo šalims taikiai spręsti ginčą. Mediacija, išskyrus teisėjų vykdomą teisminę mediaciją ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos, jos teritorinių padalinių narių vykdomą neteisminę mediaciją, yra profesinė veikla. 

Valstybės užtikrinama neteisminė mediacija. Kas tai? 

Valstybės užtikrinama neteisminė mediacija – pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą atliekama civilinių ginčų sprendimo procedūra, kurios metu vienas ar keli mediatoriai padeda ginčo šalims taikiai spręsti ginčą. 

Privalomoji mediacija. Kas tai? 

Privalomoji mediacija – mediacija, kuria įstatymų nustatytais atvejais privaloma pasinaudoti prieš kreipiantis į teismą dėl civilinio ginčo sprendimo. 

Kokiose bylose yra taikoma privalomoji mediacija? 

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymu, privalomoji mediacija taikoma sprendžiant civilinius (t. y. šeimos ir kitus) ginčus, kurie yra ar gali būti nagrinėjami teisme civilinio proceso tvarka bei sprendžiant administracinius ginčus, nagrinėjamus administraciniame teisme Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka ar Lietuvos administracinių ginčų komisijoje Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka. Mediacija galima tik dėl tokio ginčo, dėl kurio pagal įstatymus leidžiama ginčo šalims sudaryti taikos sutartį. Privalomosios mediacijos institutas netaikomas, jeigu tarp šalių nėra ginčo. Tai reiškia, kad jeigu ir būtų sprendžiamas teisinis klausimas, kylantis iš šeimos santykių, tačiau jau pradiniame etape iki kreipimosi į teismą norima susitarti taikiai, privalomoji mediacija nebūtų taikoma. Pavyzdžiui, jeigu šalys nori nutraukti santuoką bendru sutarimu ir taikiai sutaria dėl visų su santuokos nutraukimu privalomų klausimų išsprendimo, tokiais atvejais asmenims nereikia kreiptis į Tarnybą ar į konkretų mediatorių dėl privalomosios mediacijos taikymo ir turi teisę dokumentus (prašymą dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo pasekmių sutartį) pateikti tvirtinti teismui.

Privalomoji mediacija taikoma ginčuose: dėl santuokos nutraukimo ir kitų privalomų klausimų išsprendimo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo, išlaikymo pilnamečiams vaikams priteisimo, santuokoje įgyto turto padalinimo, santuokoje turimu turtu naudojimosi tvarkos nustatymo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais ir jų auklėjimo tvarkos nustatymo, tėvystės nustatymo, išlaikymo iš savo suaugusiųjų vaikų priteisimo ir kt.

Privalomoji mediacija netaikoma bylose dėl tėvų valdžios apribojimo, tėvystės pripažinimo, tėvystės nuginčijimo, gimimo fakto nustatymo, įvaikinimo, santuokos sudarymo, santuokos pripažinimo negaliojančia.