Dažniausiai užduodami klausimai

Ar galima palaidoti žmogų savaitgalio metu?

Laidotuvės savaitgalį galimos suderinus ir gavus leidimą iš seniūnijos seniūno ar jo įgalioto asmens. 

Ką daryti, kai žmogus miršta namuose ar viešoje erdvėje?

Apie mirties faktą namuose arba viešoje erdvėje pranešti  tel. 112 ir skambinti pasirinktai laidojimo įmonei.  Žmogui mirus namuose, mirusiojo kūno negalima liesti, kol mirties nekonstatuos medikai arba, jeigu mirtis įvyko viešoje vietoje, policijos pareigūnai.

 Kas nustato mirties faktą?

Greitosios medicinos pagalbos slaugos specialistai (visą parą).

Kitas slaugos specialistas, tiesiogiai vykdęs mirusio asmens sveikatos priežiūrą nesant gydytojo (jo darbo metu).

Šeimos gydytojas (jo darbo metu), jeigu prižiūrėjo ligonį paskutinėmis jo gyvenimo dienomis.

Gydytojas-teismo medicinos ekspertas (jeigu žmogus miršta viešoje vietoje arba mirtis yra smurtinė). 

Kas išduoda mirties liudijimą?

Medicininį mirties liudijimą, liudijantį mirties faktą, išduoda pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikęs šeimos gydytojas (jo nesant,  kitas pavaduojantis gydytojas).

Kaip vyksta skirtingose erdvėse mirusio asmens kūno laikymo procedūra?

Namuose mirusio asmens kūnas turėtų būti perduodamas Jūsų pasirinktai laidojimo paslaugas teikiančiai įmonei ir nugabentas į šaldymo kamerą per 2 valandas.

Viešoje vietoje mirusio asmens kūną pagal policijos ar prokuratūros pareigūnų iškvietimą gabena (visą parą, septynias dienas per savaitę ir švenčių dienomis) įmonė, kuri su miesto ar rajono savivaldybės administracija yra sudariusi sutartį dėl žmogaus palaikų gabenimo ir teismo medicinos tyrimų atlikimo.

Ligoninėje mirusio asmens kūnas negali būti laikomas ilgiau negu  4 paras (už tai moka teritorinės ligonių kasos). Jeigu didelė ligoninė turi savo patanatominį skyrių su šaldytuvais, kūną galima laikyti ir ilgiau. Vėliau kūnas turi būti perduotas teritorinei lavoninei.

Kas moka už mirusio kūno laikymą lavoninėje?

Už asmenų, turinčių gyvenamąją vietą, kūnų laikymą teritorinėje lavoninėje moka giminės.

Už mirusių benamių kūnų laikymą teritorinėje lavoninėje turi mokėti Savivaldybė. 

Koks yra laidojimo pašalpų išmokėjimas?

Turint mirties liudijimą, liudijantį mirtį, galima kreiptis dėl vienkartinės laidojimo pašalpos, kurios dydis yra (bazinė socialinė išmoka) 320 Eur.

Laidojimo pašalpa skiriama mirus:

Lietuvos Respublikos piliečiui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje.

Lietuvoje – užsieniečiui (užsienio valstybės pilietybę turinčiam asmeniui arba asmeniui be pilietybės, turinčiam leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje).

Lietuvoje – asmeniui, įstatymų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje turinčiam pabėgėlio statusą.

Lietuvoje – visų aukščiau išvardintų asmenų, vaikui, kai gimsta negyvas (ne mažiau kaip 22 nėštumo savaičių kūdikis).

Teisė gauti laidojimo pašalpą atsiranda nuo asmens mirties dienos.

Laidojimo pašalpa išmokama mirusio asmens šeimos nariui arba kitam laidojančiam asmeniui, kuris rūpinasi mirusio asmens palaidojimu.

Laidojantis asmuo dėl pašalpos gavimo turi kreiptis į Savivaldybės (seniūnijos) socialinės paramos skyrių pagal mirusio asmens buvusią gyvenamąją vietą, arba laidojančio asmens gyvenamąją vietą (ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo šios teisės atsiradimo dienos). 

Kokie dokumentai reikalingi pašalpai gauti?

Laidojančio asmens prašymas (pildomos Savivaldybėje, seniūnijoje arba šių įstaigų interneto svetainėse pateiktos el. prašymo formos).

Mirties liudijimas (originalas ir jo kopija), išskyrus atvejus, kai vaikas gimė negyvas.

Laidojančio asmens pasas (asmens tapatybės kortelė, užsienio piliečiui – leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje).

Jeigu Lietuvos Respublikos pilietis mirė užsienyje – užsienio valstybės atitinkamos įstaigos išduotas medicininis mirties liudijimas arba mirties liudijimas (išrašas iš mirčių registro), išverstas į lietuvių kalbą, ir mirusiojo pasas.

Juridinio asmens įgaliojimas, jeigu laidojantis asmuo atstovauja ritualines paslaugas teikiančiai įmonei ar socialinės globos įstaigai.

Laidojimo pašalpa mokama iš Savivaldybės biudžeto ir turi būti išmokėta ne vėliau kaip per 24 valandas po oficialaus kreipimosi.

Laidojimo pašalpa nemokama, kai laidojama valstybės (savivaldybės) lėšomis. 

Kur Rietavo savivaldybėje kreiptis dėl laidojimo pašalpos? 

Rietavo savivaldybės Socialinių reikalų ir civilinės metrikacijos skyrius

Laisvės a. 3

LT 90316 Rietavas

Tel. (8 448) 73 208, faks. (8 448) 73 222.

Arba pildyti prašymo formą Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje www.spis.lt. 

Dažniausiai užduodami klausimai apie krematoriumus 

Ar galima velionį laidoti ekologiškoje urnoje?

Ekologiška gyvensena pastaruoju metu įgauna pagreitį ir Lietuvoje, tad nenuostabu, kad žmonės pageidauja ir ekologiškų urnų. „Lietuvos krematoriumas“ suteikia galimybę įsigyti tiek ekologiškų urnų, tiek kapsulių, kurios suyra greičiau negu standartinės metalinės. Didėja ir ekologiškų karstų, skirtų palaikams kremuoti, paklausa. Vis dažniau pageidaujama natūralaus medžio, nelakuotų karstų – būtent tokie karstai ir yra tinkamiausi kremavimo procedūrai. Atsižvelgiant  į mūsų šalyje aktualų kapinių plotų stygių, pats urnos laidojimas kapavietėje, o ypač – kolumbariume, yra aplinkai palankesnis sprendimas. 

Kokiose vietose galima išbarstyti velionio pelenus?

Dažnai tenka girdėti, kad pildydami priešmirtinę velionio valią, jo artimieji norėtų išbarstyti  pelenus Baltijos jūroje, upėse ar kitose vietose. Deja, bet toks mirusiojo valios išpildymas galimas tik kai kuriose užsienio šalyse, o Lietuvoje už tokį poelgį grėstų bauda. Galiojantis Žmonių palaikų laidojimo įstatymas apibrėžia, kad mūsų šalyje kremuotų  palaikų pelenai gali būti išbarstyti tik kapinėse įrengtuose pelenų išbarstymo laukuose. Šiuo metu toks oficialiai įteisintas laukas įrengtas vienintelėse Vilniaus Liepynės kapinėse. 

Kokios technologijos naudojamos kremavimo metu?

„Lietuvos krematoriume“ naudojama naujausios skaitmeninės technologijos vokiečių kompanijos ,,IFZW‘‘ įranga. Kremavimo procesas vyksta automatiniu būdu, trimis etapais. Jie atskirti specialiomis plokštėmis, todėl kiekviename etape vyksta tik vienų palaikų kremavimas. Pirmajame etape karstas su velionio palaikais įkeliamas į kremavimo įrenginį. Kremavimas vyksta aukštesnėje negu 800 laipsnių temperatūroje. Šiame etape sudega ir karstas. Maždaug po valandos kremuoti palaikai patenka į antrąjį etapą – jame organinės medžiagos virsta neorganinėmis, todėl nelieka ir medinių karsto likučių. Trečiajame etape kremuoti palaikai atvėsinami oru ir specialiu įrenginiu išvalomi (pašalinamos karsto vinys, buvę implantai – širdies stimuliatorius, dirbtiniai sąnariai ir pan.), o pelenai supilami į standartinę 3,9 litrų talpos šviesai ir skysčiams nepralaidžią kapsulę. 

Ar galima urną su pelenais laikyti namuose?

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymą, kremuoti mirusiojo palaikai yra laidojami (saugomi) su urna, dedant ją į kapavietę kapinėse arba į nišą kolumbariume. Pelenai gali būti išbarstomi kapinių kremuotų palaikų pelenų barstymo lauke ar kitaip, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintų kapinių tvarkymo taisyklių nustatyta tvarka, tačiau tai

turi būti atlikta nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų bei viešosios tvarkos. Kremuoti žmogaus palaikai urnoje gali būti laikinai saugomi namuose ar kitose saugojimui tinkamose vietose. 

Kokiu būdu išreiškiama valia kremuoti?

Žmogus, išreiškiantis valią po mirties būti kremuotas, gali sudaryti trišalę sutartį su „Lietuvos krematoriumu“ ir asmeniu, kuris įsipareigoja tą valią išpildyti. Taip pat tokią valią galima išreikšti notariškai, testamentu, žodine valia artimiesiems. Jeigu nebuvo išreikšta priešmirtinė valia, tačiau artimieji pageidauja velionį kremuoti, reikia parašyti prašymą „Lietuvos krematoriumui“. Prašymą gali rašyti velionio sutuoktinis, vaikai, tėvai, broliai ar seserys. Jeigu nėra šeimos narių, prašymą gali rašyti ir tolimesni giminaičiai. Prašyme svarbu pabrėžti, kad tarp giminaičių nėra nesutarimų dėl mirusiojo laidojimo kremuojant. 

Ar galima urną šarvoti „Lietuvos krematoriume“? Ar yra tam pritaikytos salės?

Taip, urną galima šarvoti „Lietuvos krematoriume“, pasirinkus vieną iš dviejų ten esančių atsisveikinimo salių, kuriose telpa iki 30 arba iki 50 žmonių. Laikas iš anksto rezervuojamas nuo pusvalandžio iki dviejų valandų. 

Ar galima urną išvežti į užsienį?

Urną į kitą šalį išvežti galima gavus „Lietuvos krematoriumo“ išrašytą papildomą pažymą. Apie ketinimus išvežti urną į užsienį reikėtų pranešti krematoriumo administracijai prieš velionio kremavimą. Pažymoje bus parašyta, kad kapsulėje yra tik kremuoti žmogaus palaikai, joje nėra pašalinių daiktų ir kapsulę galima gabenti lėktuvu. Gavus pažymą, ją reikės išversti į tos šalies, į kurią vykstama, kalbą. Taip pat pažymą turi patvirtinti notaras. 

Po kiek laiko nuo mirties konstatavimo galima kremuoti palaikus?

Pagal Lietuvos Žmonių palaikų laidojimo įstatymą, palaikus galima kremuoti po 24 valandų nuo mirties konstatavimo. Mirtį konstatuoja greitosios pagalbos medikai, o mirties liudijimą išrašo sveikatos priežiūros įstaiga, kurioje velionis buvo registruotas. Šį dokumentą reikia pateikti krematoriumui. 

Ar karstas kremavimui reikalingas?

Velionio palaikai į krematoriumą transportuojami automobiliu, todėl karstas reikalingas. Velionio palaikai kremuojami su karstu. 

Ar kremuoto velionio pelenai visada telpa į kapsulę ir urną? 

Krematoriume kremuoti velionio pelenai, atsižvelgiant į kremuotų palaikų kiekį, supilami į standartinę 3,9 litro arba didesnę 4,2 litro talpos kapsulę. Taip užtikrinama, kad visi pelenai, nepriklausomai nuo velionio ūgio ir svorio, tilps į kapsulę.